prietartis

prietartis sf. 1. pritarimas: Nors prietarties negavom, šią giesmelę kankliavom rš. 2. L528 iš anksto priimta nuomonė. 3. prieštaravimas: Be prietarties taipo yra, jog kūdesnis nuog geresniojo žegnojimo yra BBPvŽ7,7.